Top 10 vaikų burnos priežiūros patarimų

Pradėti rūpintis kūdikio burnos sveikata galima jau tuomet, kol kūdikis dar neturi dantų. Tėvų pastangomis sukurta rutina gali padėti apsaugoti vaiką nuo dantų ėduonies ir kitų burnos sveikatos problemų.

1. Kuo greičiau pradėkite laikytis tinkamų burnos higienos įpročių. Po kiekvieno maitinimo švelniai nuvalykite kūdikio dantenas ir naujai išdygusius pirmuosius dantis vandenyje sudrėkintu marlės tamponu, tam specialiai sukurtom servetėlemis ar drėgna šluoste.

2. Atsargiai valykite šepetėliu. Kai išdygs pirmieji kūdikio dantukai, švelniai valykite juos mažu silikoniniu arba minkštų šerelių šepetėliu, naudodami nedidelį kiekį dantų pastos su ksilitoliu arba fluoru.

3. Mokykite savo vaikus. Kai vaikui sukaks 2,5-3 metai, galite pradėti jį mokyti tinkamos dantų valymo technikos, naudodami ne didesnį kaip vaiko mažojo piršto nago dydžio dantų pastos kiekį. Tokio amžiaus vaikų dantų pastos sudėtyje trėtų būti ksilitolio ir 500 ppm fluoro (fluoro kiekis dantų pastoje nurodomas sudėtyje). Tai puikus metas pradėti vaikui pasakoti, kad valote viršutinius, apatinius dantukus, jų kramtomuosius paviršius, kuriais jie atkakliai kramto savo mėgstamiausius skanėstus. Tai gali būti puikus momentas pabandyti ne vien rankinius, bet ir ultragarsinį ar elektrinį dantų šepetėlį, specialiai sukurtą vaikams. Apie 7-8 – uosius vaiko gyvenimo metus, kuomet vaikai mokosi rašyti, gali pradėti valyti dantis savarankiškai, tačiau prižiūrint ir stebint tėvams. Tėvams rekomenduojama vaikui dantis valyti iki šis išmoks rašyti. Apie 6-tuosius metus galite pabandyti įtraukti tarpdančių siūlo su laikikliu, naudojimą.

4. Patikrinkite vandenį. Išsiaiškinkite, ar jūsų namuose naudojamas vanduo yra fluoruotas. Jei ne, aptarkite fluoro naudojimo galimybes su savo odontologu. Nepamirškite, kad dantų pastose ir įvairiuose maisto produktuose taip pat gali būti fluoro.

5. Kova su buteliuko kariesu. Pasistenkite išvystyti rutinas, jog vaikutis neitų miegoti su čiulptuku, pasaldintu medumi ar sirupu, venkite saldžių gėrimų ar saldinto vandens. Kai dantys ilgą laiką yra dažnai veikiami cukraus turinčių skysčių (įskaitant motinos pieną ar pieno mišinį), ėduonies tikimybė smarkiai padidėja. Bakterijos, esančios burnoje, maitinasi cukrumi ir, kaip savo medžiagų apykaitos produktą, išskiria rūgštis, kurios sukelia emalio demineralizaciją (procesas, kurios metu iš emalio mineralai patenka į seiles, todėl emalis plonėja ir vystosi kariesas).

6. Venkite cukraus. Svarbu žinoti, kad suvalgius cukrų turinčių maisto produktų, seilėms prireiks mažiausiai 30 minučių, kad neutralizuotų rūgštinį burnos pH, kurį sukuria kariesą sukeliančios bakterijos. Saldus užkandis kas valandą gali reikšti, kad jūsų vaiko burnos pH visada yra rūgšti, kas žymiai padidina dantų ėduonies tikimybę.

7. Užsiregistruokite pas odontologą. Pirmą kartą Jūsų vaikas turėtų apsilankyti pas odontologą išdygus pirmiesiems dantukams, o vėliau – reguliariai, bent kartą per metus. Vaikų ar bendrosios praktikos gydytojas odontologas suteiks naudingos informacijos apie vaikų dantų priežiūros ypatumus, priemones, mitybos įtaką, patikrins ar pirmuosiuose dantukuose nėra ertmių, stebės vystymosi eigą ir pritaikys Jūsų vaikui tinkančias profilaktines priemones.

8. Užkirsti kelią karieso atsiradimui. Pasiteiraukite savo odontologo apie dantų silantus ir, esant reikalui, fluoro aplikacijas, kad apsaugotumėte savo vaiko dantis. Silantai padengia nuolatinių dantų kramtomųjų paviršių vageles, kurios dažnai būna gilios, todėl jas sunkiau išvalyt. Fluoras atstatys demineralizuotą emalį, jį sustiprins ir apsaugos nuo žalingo rūgščių poveikio.

9. Išlikite ramūs. Jei jaučiate nerimą dėl apsilankymo pas odontologą, stenkitės neperteikti šių jausmų savo vaikui: tai labai svarbu suteikiant vaikui užtikrintinumą, kad vizitas pas odontologą – vienas iš reguliarių gyvenimo rutinos žingsnių. Skatinkite vaiką aptarti bet kokias baimes, kurias jis gali turėti dėl apsilankymo pas odontologą, ir stenkitės nesuteikti preteksto naujų baimių atsiradimui. Gera praktika yra neminėti žodžių „skauda“ ar „skausmas“, nes šie, suaugusiems elementarūs žodžiai, vaikui gali išprovokuoti mintis apie nemalonius potyrius odontologo kabinete.

10. Vaikų dantų traumos. Įvykus nuolatinių ar pieninių dantų traumai svarbiausia nepanikuoti. Jeigu yra galimybė – sumuštą vietą šaldykite, duokite išgerti skausmą malšinančių vaistų. Jeigu dantis išmuštas – dantį suraskite, danties nevalykite, stenkitės kuo mažiau jį mechaniškai liesti ir patalpinkite į tokią terpę, kurioje jis galėtų kuo ilgiau išlikti gyvybingas. Tokia terpė gali būti: burnoje po liežuviu ar už lūpos. Danties jokiu būdu negalima palikti sauso. Kuo skubiau kreipkitės į odontologijos kliniką.

Įdomu: Pieniniai dantys pradeda formuotis dar prieš gimimą – maždaug šeštą nėštumo savaitę, o mineralizuojasi maždaug trečią – ketvirtą nėštumo mėnesį. Norint užtikrinti tinkamą dantų vystymąsi, besilaukiančios mamos racione turi būti pakankamai visų maistinių medžiagų, ypač kalcio, fosforo ir baltymų.

Ypatingai svarbu kasdienėmis kūdikio burnos priežiūros rutinomis vystyti jo įpročius reguliariai burnos priežiūrai, kuri taps neatskiriama dienos dalimi. Tai be galo svarbus žingsnis, užkertantis kelią dantų ėduonies ir dantenų ligų atsiradimui vaikui augant ir tapus sveiku suaugusiu.